Biologiniai medinių pastatų pažeidimai: grybai/pelėsiai

Pamelynavimas

Rąstiniams namams, pirtims ir kitiems statiniams iš rąstų, o aplamai visai mediniai statybai, ne mažą žalą daro bakterijos ir grybai. Tai puvimo arba pelėjimo procesų skatinimas. Šie procesai įtakoją estetinę išvaizdą ir kas labai svarbu, kenkia sveikatai. Pagrindinė sąlyga visų bakterijų ir grybų prevencijai yra medienos vėdinimasis. O jau impregnantai, antiseptikai ir kitos priemonės tai profilaktinis cheminis apdorojimas. Tačiau net ir tai atlikus, nėra 100 proc.garanatijos, kad impregnatorius padarė savo darbą tinkamai, o statybininkai viską atliko pagal griežčiausias instrukcijas. Užtenka 20 proc. medienos drėgnumo ir aukštesnės kaip 22 laipsnių Celsijaus temperatūros ir biologiniai procesai gali pasireikšti.

Pelėsių grybeliai, tai mikroskopiniai augalai – parazitai. Jų sporos, kaip ir žiedadulkės, pernešamos oru. Pasikartosime, tai šiltų bet drėgnų ir nevėdinamų patalpų problema. Pirmieji atpažinimo požymiai – pamėlynavimas, pažaliavimas, sienų lupimasis, kerpės, juodi taškeliai. Pelėsinių grybelių kolonijos būna skirtingų spalvų. Alternaria ir Apsergillus niger – juodos arba rudos. Penicillium – mėlynos arba žalios. Pelėsiai gali būti ir pilkos, geltonos ir raudonos spalvos.

Vienas pavojingiausių grybų – trobagrybis (lot. Serpula Lacrymans), kurio pirmieji požymiai yra geltonas ar rožinis pūkelis. Vėliau pasirodo balta, puri kartais su gelsvomis ar rožine kreminėmis dėmelėmis vatos pavidalo grybiena, galiausiai virstanti raukšlėta pilka plėvele. Šis grybas plinta ypač sparčiai, per dieną grybiena gali paaugti iki kelių centimetrų. Skirtingai nuo kitų naminių grybų, tikrasis namų grybas gali naikinti ir sausą medieną. Drėgna mediena jam reikalinga tik tol, kol įsitvirtina, o paskui jis pats išskiria vandenį. Jis naikina tiek spygliuočių, tiek ir lapuočių medieną, taip pat odos dirbinius, kilimus, aliejiniais dažais dažytus paveikslus ir kt.organines medžiagas.
Neapdorotą medieną puola ir baltasis namo grybas (lot. Poria Vaporaria), kurio grybiena baltos spalvos panaši į vatą, su atsišakojusiomis apvaliomis, pūkuotomis 4-6 mm virvelėmis.Vaisiakūnis būna stipriai priaugęs prie medienos ir panašus į išakijusią pagalvėlę. Baltasis namo grybas dažniausiai randamas rūsiuose, drėgnose patalpose, palėpių konstrukcijose, perdengimuose, jis naikina miške perlaikytą ir įdrėkusią medieną. Rūsio grybas (lot. Coniophora Puteana) savo žalingumu nedaug ką nusileidžia tikrajam bei baltajam namų grybams. Rūsiagrybio grybiena palyginti silpnai išsiplėtojusi, dažnai yra švelnių, plonų plėvelių pavidalo. Šio grybo micelis dažniausiai būna be laidų. Vaisiakūnis iš pradžių yra balsvas, vėliau pasidaro tamsiai rudas su baltais pakraščiais. Viršutinė vaisiakūnio dalis dažniausiai lygi, vietomis silpnai banguota. 

Kitos grybų formos bei lotyniški jų pavadinimai - Samanos, Vienaląsčiai dumbliai, pelėsiniai grybai, medieną ardantys grybai, rudas puvinys, pelėsinis naminis grybas – Coniophora puteana, tikrasis namų grybas – Serpula lacrimans, baltasis namų grybas – Antrodia vaillantii, geltonoji kempinė – Laetiporus sulphureus, ąžuolo kempinė – Daedelea quercina, pabėgių grybas – Lentinus lepideus, tvorinis tinklūnas - Gloeophyllum sepiarium, Baltojo puvinio grybai, Bjerkandera adusta, Trametes hirsuta, Coprinus sp., Coprinus lagopides, Coprinus lagopus, Cprinus atramentarius, Schizophyllum commune, Crepidotus variabilis, Pluteus cervinus, Hypholoma radicosum, Marasmius sp., Mycena galariculata, Entoloma confetendum, Gleivegrybiai – miksomicetai (Lycogala epidendrum, Fuligo septica).

Visų šitų pelėsinių grybų atsiradimo priežastys – stogo sandarumas, hidroizoliaciniai defektai, lietaus nuvedimo sistemos nebuvimas arba netvarkingas jos įrengimas, kontaktas su pačia žeme, šalia auganti augmenija, prasta ventiliacija. Blogai arba netvarkingai įrengti konstrukciniai mazgai.