Medienos pamėlynavimą sukeliantys grybai

Pamelynavimas

Medienos pamėlynavimą dažniausiai sukelia grybai, priklausantys Ophiostoma genčiai (aukšliagrybių klasė), taip pat grybšių klasės atstovai – Aureobasidium pullulans (de Bary) G. Arnaud, Phialophora asteris (Dowson) Burge & I. Isaac, Cladosporium herbarum (Pers.) Link, Discula pinicola (Naumov) Petr., Alternaria humicola Oudem. ir kt. Medienos pamėlynavimas aptinkamas tiek ant spygliuočių, tiek ant lapuočių medienos. Dėl medienos pamėlynavimą sukeliančių grybų poveikio pakinta medienos (balanos) natūrali spalva. Tokie spalvos pakitimai dažnai pasirodo šviežiai nukirstų ir nenulupta žieve apvalių sortimentų skersinių pjūvių vietose ir ant lėtai džiūvančios pjautinės medienos. Dėl šio pobūdžio spalvos pakitimų medienos fizinės – mechaninės savybės paprastai nesumažėja. Pakitimai būna paviršiniai, siekiantys iki 2 mm gylio ir gilūs – išplintantys į gilesnius medienos sluoksnius. Nustatyta, kad sveikos ir pamėlynavimą sukeliančių grybų pažeistos medienos stiprumas nesiskiria. Pažeista mediena gali būti naudojama tokiems pat tikslams kaip ir sveika mediena, skiriasi tik jos vizualinės savybės. Pakitusią medienos spalvą nulemia medienoje apsigyvenusių grybų grybienoje esantys pigmentai (melaninai). 
Ophiostoma genties grybų Ophiostoma piceae (Münch) Syd. & P. Syd. yra vienas iš pagrindinių spygliuočių medienos pamėlynavimo sukėlėjų. Šis grybas plinta sporomis, kurias išnešioja vabzdžiai, vėjas ir vanduo. Žievėtuose rąstuose pirmieji pamėlynavimo židiniai išplinta žievėgraužių dauginimosi takuose. Grybui vystytis palankiausia temperatūra +20-+25 °C. Žemos temperatūros sąlygomis (+5-+7 °C) grybienos augimas sulėtėja. Esant žemesnei nei -10°C ir aukštesnei nei +48°C temperatūrai, grybų augimas bei vystymasis sustoja, tačiau jie išlieka gyvybingi ir, susidarius palankioms aplinkos sąlygoms, jų gyvybiniai procesai atgyja. Tačiau medienoje, kurios drėgmė mažesnė nei 18-20%, grybai negali nei augti, nei vystytis. Todėl norint sudaryti grybams nepalankias sąlygas, pjautinę medieną reikia išdžiovinti iki 18-20% (ar mažesnio) drėgnumo. Grybas negali išplisti nei labai sausoje, nei labai drėgnoje medienoje. Palankiausios plisti sąlygos susidaro, kai medienos drėgnumas 33 – 82%. 
Kartais pamėlynavimą sukeliantys grybai maišomi su pelėsiniais grybais – tai nėra tas pats. Pelėsiniai grybai vystosi tik ant medienos paviršiaus ir gali būti pašalinami, o medienos pamėlynavimą sukeliantys grybai išplinta medienos viduje. Pamėlynavimą sukeliantys grybai taip pat nėra medienos puvinio sukėlėjai. 
Lotyniškas pavadinimas 
Šiuo metu yra žinoma iki 250 rūšių pamėlynavimą sukeliančių grybų. Tiksliai rūšiai identifikuoti reikalingi laboratoriniai tyrimai. Vieno iš pagrindinių pavadinimas Ophiostoma piceae (Münch) Syd. & P. Syd. Literatūroje taip pat dažnai minimas Aureobasidium pullulans (de Bary) G. Arnaud.  
Lietuviškas tikslus pavadinimas 
Lietuviško pavadinimo nėra – vadinama tiesiog bendrai – medienos pamėlynavimą sukeliančiais grybais, o jei reikia tiksliau – tai naudojami lotyniški pavadinimai. 
Kada ir kaip jis atsiranda 
Vystosi susidarius palankioms sąlygoms (drėgmei, temperatūrai, deguonies kiekiui ir reikiamoms maisto medžiagoms) ir užsikrėtus medienai. Medienos užkrėtimas (infekavimas) gali įvykti keliais būdais: sporos gali patekti per orą, vabzdžių ar vandens pagalba. Tai priklauso nuo pamėlynavimą sukeliančio grybo rūšies. Grybo sporos patekusios į vidų sudygsta, formuojasi hifai, nuo kurių spalvos priklauso ir medienos spalva. 
Ar tam tikru laiku nupjovus medį galima išvengti, jei galima tai kaip 
Taip – nupjovus tam tikru laiku t.y. šaltu periodu galima išvengti medienos pamėlynavimo. Kaip minėta žemos temperatūros sąlygomis (+5-+7 °C) grybienos augimas sulėtėja, o esant žemesnei nei -10°C temperatūrai, grybų augimas bei vystymasis sustoja. Be to, nupjautą medį reikėtų kuo greičiau pristatyti apdirbimui (vasaros metu nedelsti daugiau nei 15 dienų). 
Ar medienos sandėliavimo sąlygos turi įtakos 
Taip – sandėliavimo sąlygos turi įtakos medienos pamėlynavimui. Pamėlynavimą sukeliančių grybų vystimuisi labai svarbūs rodikliai: temperatūra, drėgmė ir deguonies kiekis. Pamėlynavimo sukėlėjams nepalanku kai medienos drėgmė žemesnė nei 18%, o temperatūra žemesnei nei -10°C. Be to – per didelė drėgmė taip pat nepalanki, nes tuomet medienoje susiformuoja deguonies trūkumas. Sandėliavimo metu gali padėti rąstų galų apdorojimas cheminėmis medžiagomis. Fungicidų naudojimas gali sustabdyti pamėlynavimą sukeliančio grybo atsiradimą. Chemines priemones patartina panaudoti ne vėliau kaip 24 valandos po medžio nupjovimo, nes kuo ilgiau bus delsiama, tuo mažesnis priemonių efektyvumas. Patartina pažeisto ir sveiko medžio nesandėliuoti šalia. 
Ar jis atsiranda tik medienoje, kurios drėgnis daugiau nei 18% 
Taip – dažniausiai pamėlynavimą sukeliantys grybai vystosi kai medienos drėgnis didesnis nei 18%. 
Ar gali atsirasti tik prie tam tikrų sąlygų 
Taip – jei bus jam nepalankios sąlygos grybas nesivystys. Grybui svarbu drėgmė, temperatūra, deguonis ir maistas. 
Ar atsiranda kito drėgnio medienoje 
Palankiausios plisti sąlygos susidaro, kai medienos drėgnumas 33 – 82%. Per mažas drėgnis – iki 18% stabdo grybo vystimąsi. Per didelis drėgnis taip pat limituoja grybo gyvybinius procesus dėl deguonies trūkumo medienoje. 
Ar jis pavojingas 
Taip – pavojingas patekęs į augantį medį, nes medienoje besivystantis grybas naudoja vandenį ir medis gali nudžiūti. Žmogaus sveikatai šis grybas nepavojingas. Žmogaus sveikatai pavojingi pelėsiniai grybai. 
Ar kenkia medienai 
Medienos mechaninėms savybėms pamėlynavimą sukeliantys grybai įtakos nedaro. Esminio skirtumo tarp sveikos ir pažeistos medienos tvirtumo nenustatyta. Tai nėra medieną pūdantis grybas, jis vystosi medienos ląstelės viduje ir jos neardo. 
Pasikeičia tik medienos vizualinės savybės. 
Ar atsiliepia tik medienos grožiui 
Taip – šie grybai pakeičia medienos spalvą. Tai yra vizualinis defektas.